UAB „Freor LT“ vadovas skundžia Aukščiausiajam teismui Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, įdarbinus karo pabėgėlį iš Ukrainos. Kaip teigiama pareiškime Teismui, Lietuvos institucijos negali paneigti Europos Sąjungos Laikinosios apsaugos direktyvos suteiktą apsaugą karo pabėgėliui (teisę) laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje, vien dėl to kad minėtas asmuo, galiojant ES apsaugai, neatvyko į Lietuvos migracijos instituciją prasitęsti leidimą gyventi Lietuvoje.
Kaip pažymi advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Kęstutis Švirinas, „Freor LT“ atvejis yra išskirtinis, nes, jo nuomone, aukštesnės instancijos teismas priimdamas sprendimą prioritetą suteikė Lietuvos įstatymais nustatytiems formalumams, tuo paneigdamas ES reguliavimą, todėl būtinas Aukščiausiojo teismo įsikišimas.

„UAB „Freor LT“ dirbęs karo pabėgėlis iš Ukrainos turėjo ir iki šiol turi teisę gyventi bei dirbti Lietuvoje. Šią teisę jam užtikrina Europos Sąjungos teisės aktas – Laikinosios apsaugos direktyva. Lietuva savo teisės aktais prisiėmė pareigą įgyvendinti minėtą direktyvą, t.y. privalomai suteikti teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje užsieniečiams. Tačiau apygardos teismas sprendė, kad nepaisant to, jog Ukrainos piliečiui minėtos direktyvos pagrindu galiojo laikinoji apsauga Europos Sąjungoje, kuri jam suteikia teisę tiek gyventi, tiek dirbti Lietuvoje, ši apsauga užsieniečiui vis tik negaliojo vien dėl to, jog minėtas asmuo „neatvyko į Migracijos tarnybą ir nepratęsė pastarosios institucijos išduoto leidimo gyventi ir dirbti Lietuvoje“. Čia kažkas panašaus būtų, jeigu pasibaigus Lietuvos Respublikos paso galiojimui asmuo prarastų Lietuvos piliečio teises. Manau, kad formalumai negali panaikinti Lietuvos valstybės prisiimto įsipareigojimo užtikrinti Laikinosios apsaugos direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje, tame tarpe kiek įmanoma sumažinti iki minimumo bet kokius formalumus minėtos apsaugos suteikimui“, – sako K. Švirinas.
Dar praėjusių metų liepą UAB „Freor LT“ ir įmonės vadovas pateko į Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) akiratį dėl įmonėje įdarbinto karo pabėgėlio iš Ukrainos. Institucija bendrovę ir jos direktorių apkaltino nelegaliu darbu. VDI teigė, jog įmonė neteisėtai tęsė darbinius santykius su ukrainiečiu po to kai pastarajam buvo pasibaigęs galioti laikinasis leidimas gyventi Lietuvoje, išduotas Migracijos departamento, nors tuo pačiu metu galiojo Laikinosios apsaugos direktyvos pagrindu suteikta apsauga, kuri suteikia teisę minėtam asmeniui gyventi ir dirbti Lietuvoje.
2024 m. spalį Vilniaus apylinkės teismas nusprendė, kad VDI mesti kaltinimai UAB „Freor LT“ vadovui – neteisėti ir nepagrįsti, bet su tuo nesutikusi VDI pateikė skundą, kuris Vilniaus apygardos teismo tų pačių metų gruodžio pabaigoje buvo patenkintas. Teismas konstatavo, jog nors ir minėtam įmonės darbuotojui Laikinosios apsaugos direktyvos pagrindu galiojo laikinoji apsauga, kuri suteikia teisę užsieniečiui gyventi ir dirbti Lietuvoje, vis tik tokiai teisei įgyti minėtas užsienietis dar turėjo gauti Migracijos tarnybos leidimą gyventi Lietuvoje.
„Gana keista, kad būnant ES nariais Lietuvoje pirmenybė teikiama vietiniams įstatymų formalumams, nepaisant Lietuvos prisiimtų įsipareigojimų ES, lengva ranka dalinamos skausmingos sankcijos verslui. Todėl Apygardos teismo sprendimą apskundėme Aukščiausiajam teismui“, – sako UAB „Freor LT“ vadovas Rytis Bernatonis.
Karo pabėgėlio iš Ukrainos, dirbusio „Freor LT“ leidimas gyventi Lietuvoje baigėsi dar jam tęsiant darbinius santykius su bendrove, kurioje be jo jis praleido kelis mėnesius. Visu jo darbo „Freor LT“ ir gyvenimo laikotarpiu Lietuvoje nei Sodra, nei VMI, nei migracijos tarnyba ar kitos institucijos jam ir bendrovei neturėjo jokių pretenzijų, nors įmonė visą laiką mokėjo mokesčius už neterminuotai įdarbintą karo pabėgėlį iš Ukrainos, o šalyje veikia speciali sistema MIGRIS.