Populiarėjant bepilotėms skraidyklėms, Europos Sąjunga (ES) keičia jų skrydžių reglamentavimą. Pokyčių neišvengs ir Lietuva, kurios oro navigacijos paslaugų teikėja „Oro navigacija“ anonsuoja būsimas permainas profesionaliems dronų operatoriams bei mėgėjams.
Šią savaitę Vilniuje „Oro navigacija“ surengė tarptautinę konferenciją, kurioje bepiločių orlaivių rinkos dalyviai diskutavo apie dabartinę situaciją, laukiančius pokyčius bei iššūkius, taip pat aptarė šalyje planuojamą diegti „U-Space“ paslaugų sistemą.
„Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius konferencijoje akcentavo, kad būsimoji dronų skrydžių valdymo sistema pirmiausiai turi būti išties patogi vartotojui.
„Siekiame, kad įdiegus sistemą vartotojai ja naudotųsi ir išeitų iš „šešėlio“. Todėl mums svarbu konsultuotis su užsienio ir Lietuvos dronų ekosistemos nariais, kurie jau turi patirties, išsiaiškinti, kokias pamokas išmoko ir kokias geriausias praktikas mes galime panaudoti čia – Lietuvoje. Manyčiau, kad bene svarbiausia yra sukurti ir vartotojui pasiūlyti sistemą, kuria būtų maksimaliai patogu naudotis, tad į laukiančius pokyčius pirmiausiai žvelgiame iš praktinės pusės“, – teigė jis.
„U-Space“ sistema Lietuvos oro žemutinėje erdvę leis suskirstyti į dronų sistemų geografines zonas ir nustatyti jose skrydžių tvarką ir gauti bendrąsias informacijos paslaugas. Numatoma, kad ši sistema bus įdiegta bei išbandyta 2024 metų vasarą. Atitinkamai bepiločiai orlaiviai ateityje bus integruoti į bendrą oro erdvę ir taps visateisiais jos nariais, turinčiais aiškias taisykles ir reikalavimus.
S. Batavičiaus teigimu, ruošiantis „U-Space“ sistemos darbui Lietuvoje, ketinama testuoti, kiek šiuo atveju yra efektyvi 5G technologija.
Kur kas daugiau apie pastebėtus dronus kitąmet žinos ir visuomenė, kuri, kaip pažymi bepiločių skraidyklių ekosistemos nariai, labiausiai nerimauja ir dėl savo privatumo, ir dėl saugumo.
Nuo kitų metų ES įsigalios reikalavimas, jog Bendrijos erdve besinaudojantys dronai privalės turėti „Remote ID“ funkciją: atviru signalu transliuoti informaciją apie save. Tai reiškia, kad specialią programėlę išmaniajam įrenginiui turintis žmogus joje galės pamatyti išsamią informaciją apie dominantį droną: jo unikalų numerį, aukštį, greitį.
Dronų sprendimus teikiančių įmonių atstovai pastebi, kad Vilniuje ir bendrai Lietuvoje pakyla tikrai daug dronų, todėl tai gali tapti įdomiu verslo modeliu suradus būdą šiuos skrydžius monetizuoti.
Vienu iš konferencijoje aptartų faktorių tapo tai, kad visuomenė baiminasi dėl savo saugumo, ypač kalbant apie siuntinius ar krovinius virš galvų galinčius gabenti dronus. Vis dėlto, anot rinkos dalyvių, čia nereikėtų stačia galva nerti į miestus, o kaip tik – ieškoti nišų. Pavyzdžiui, dronai galėtų lengvai „peršokti“ per vandenį greitai pristatydami mažas siuntas.
„Oro navigacija“ dalyvauja tarptautiniuose SESAR moksliniuose tiriamuosiuose projektuose. Tarp šių projektų numatyti ir krovininių skrydžių dronais testavimai.
„Jau ruošiamės išbandyti krovininius skrydžius dronais tarp Palangos ir Liepojos, tai planuojama 2025 metais. Taigi, naujienų tikrai bus“, – prognozuoja „Oro navigacijos“ vadovas S. Batavičius.
Bepiločių dronų tematikai aptarti skirtoje konferencijoje kalbėjo „Oro navigacijos“, Transporto kompetencijų agentūros, „U-Space“ sistemos gamintojo „Frequentis“, dronų operatorių, gamintojų bei užsienio oro navigacijos paslaugų teikėjų atstovai.
