-1.2 C
Ukmerge
2025 / 02 / 08

Sportinės traumos – ką reikia žinoti norint greičiau atsistatyti?

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Sporto traumas patyrusiems profesionalams tenka ištverti ir psichologinį, ir fizinį krūvį. Kad būtų išvengta skaudžių pasekmių, svarbi ne tik greita reakcija, pagalba, bet ir nusiteikimas sveikti. Kokios yra dažniausios sporto traumos ir kokie veiksmai bei praktika yra svarbūs siekiant ne tik atgauti buvusią raumenų funkciją, bet ir vėl saugiai grįžti į profesionalų sportą?

- Reklama -

Nors komandinių ir kontaktinių sporto šakų atletai (pvz.: krepšininkai, rankininkai, futbolininkai), nuo traumų nukenčia dažniausiai, tačiau ir kitų sporto šakų atstovai lygiai taip pat patiria kontaktines bei nekontaktines ūmias traumas, po kurių onservatyvus gydymas ne visada gali būti veiksmingas ir efektyvus, todėl tokiu atveju gali prireikti net ir operacinio gydymo.

Kokios yra dažniausios sportininkų patiriamos traumos? Pasak „Nordclinic“ kineziterapeutės Justės Balevičiūtės, dažniausiai sportininkai susiduria su čiurnos raiščių pažeidimais, kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio, achilo sausgyslės plyšimais, meniskų pažeidimais, raumenų patempimais ar plyšimais, kaulų lūžiais, peties sąnario išnirimais ir kita. O štai perkrovos traumos (pvz.: sausgyslių uždegimai, sąnarių skausmai) yra siejamos su netinkamai dozuojamu ar neindividualizuojamu fiziniu krūviu.

„Nordclinic“ kineziterapeutas profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Laimonas Šiupšinskas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad žmogaus kūnas geba savarankiškai prie visko adaptuotis ir sutrikusią judėjimo funkciją kurį laiką kompensuoti kitų raumenų pagalba, tačiau jeigu fizinis krūvis ir toliau yra prastai individualizuojamas ir dozuojamas, ilgalaikis problemų ignoravimas vėliau gali pasibaigti net labai rimtomis traumomis, po kurių gali reikėti ir operacinio gydymo. Tokiu atveju itin svarbia gydymo dalimi tampa ankstyvoji reabilitacija, kur kineziterapeuto priežiūra iškart po patirtos traumos, operacijos gali padėti sportininkui fiziškai greičiau atsistatyti, atgauti prarastas griaučių – raumenų sistemos funkcijas ir savarankiškumą. Visgi būtent kineziterapeutas dažniausiai praleidžia daugiausiai laiko su traumuotu sportininku iki jo visiško grįžimo į sportinę veiklą.

Pagrindiniai simptomai – kada būtina kreiptis pagalbos?

„Itin svarbi greita ir tiksli diagnostika. Kuo greičiau nustatoma problema, tuo efektyviau galima pradėti reabilitaciją ir atsistatymą. Jau pirmomis valandomis po traumos galima pradėti simptominį gydymą. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į sausgyslių skausmą, sąnarių sąstingį. Suprantama, kad galime jausti raumenų skausmą po fizinio krūvio, tačiau jei jaučiame jį ne raumenyje, o sausgyslėje ir jis stiprėja nuo fizinio krūvio, užtrunka daugiau nei dvi dienas, tai signalas, kad reikėtų kreiptis į specialistą, aiškintis priežastį. Ignoruojant tokią savijautą ir tęsiant sportinę veiklą, gali atsirasti audinių perkrovos požymiai, raumenų, sausgyslių pažeidimai, kurie gydomi sudėtingiau, kartais reikalauja net ir chirurginės intervencijos“, – atkreipė dėmesį „Nordclinic“ kineziterapeutas profesorius, biomedicinos mokslų daktaras Laimonas Šiupšinskas.

Didelę patirtį turintys ir krepšininkų komandoms padedantys atsistatyti po traumų kineziterapeutai atkreipia dėmesį, kad traumą patyręs sportininkas negali nustoti sportuoti, o jų reabilitacija visada yra vykdoma etapais, kuri išsiskiria gydymo nuoseklumu, individualumu bei siekiu grąžinti atletą į buvusį sportinį lygį. Jei trauma buvo nekontaktinė, be išorinės jėgos įsikišimo, vadinasi, sportininkas po reabilitacijos į buvusią veiklą turi grįžti dar sveikesnis ir pajėgesnis nei buvo iki traumos. Taip pat kineziterapeutai išskiria ir priešoperacinės reabilitacijos svarbą, jei yra planuojama chirurginė intervencija, kurios metu yra siekiama sustiprinti aplink traumuotą vietą esančius raumenis, atstatyti sąnarių mobilumą bei suteikti sportininkui svarbios informacijos apie pooperacinės reabilitacijos eigą. Visos reabilitacijos metu svarbu, kad būtų gydoma ne tik traumuota ar pažeista vieta, bet taip pat svarbu, jog sportininkas neprarastų ir savo fizinės formos.

- Reklama -

Išskyrė veiksnius, lemiančius greitesnį grįžimą į sportą

„Nordclinic“ kineziterapeutė Justė Balevičiūtė.

Kineziterapeuto L. Šiupšinsko teigimu, įprastai reabilitacijos metu taikomi skirtingi pasyvios kineziterapijos metodai – šildymas ar šaldymas, atletinis ir kineziologinis teipavimas, sąnarių ir jungiamojo audinio mobilizacija, įvairios fizioterapinės procedūros: elektros stimuliacija, magneto terapija, lazeris, presoterapija, nuolatinė pasyvaus judesio terapija, vakuuminių taurelių terapija, sausų adatų terapija, masažo elementai bei aktyvios kineziterapijos metodikos – pratimai su savo kūno svoriu ar įvairiomis pagalbinėmis priemonėmis – elastiniu pasipriešinimu, kamuoliu, voleliu, balansinėmis pagalvėlėmis, diržais, laisvaisiais svoriais tiek salėje, tiek baseine. Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad tik tinkamai kombinuotas aktyvus ir pasyvus gydymas bei laiku pradėta ankstyvoji reabilitacija iškart po traumos dažniausiai lemia greitesnį sportininkų atsistatymą bei grįžimą į sportinę veiklą. Į sportinių traumų gydymo procesą įsitraukia ne tik gydytojai, bet ir treneris, atletinio rengimo treneriai, kartais ir sporto psichologai.

Sėkmingam progresui įtaką daro ir emocinis nusiteikimas. Pasak J. Balevičiūtės, natūralu, kad reabilitacinio gydymo pradžioje sportininkai gali patirti plataus spektro emocijų antplūdį per sąlyginai trumpą laiką – nuo ašarų, pagrįstų ir nepagrįstų baimių iki pykčio ir užsisklendimo savyje. Deja, bet ir kūnas lygiai taip pat reaguoja į visus šiuos stresinius ir emocinius išgyvenimus, todėl reabilituoti sportininkus ir rasti bendrą kalbą su jais ne visada būna lengva, o ypač tada, kai tam įtaką dar daro ir socialinės aplinkos faktoriai, pavyzdžiui, nemalonūs komentarai socialiniuose tinkluose, spaudimas iš šeimos narių, trenerių greičiau grįžti į aikštelę.

Gijimo eiga kiekvienam asmeniui yra labai individuali ir kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl turime skirti daug dėmesio tinkamai komunikacijai su traumuotu sportininku ir jo mokymui. Išankstinis žinojimas apie reabilitacijos režimą bei nuspėjamas kūno reakcijas, (pavyzdžiui, masyvių kraujosrūvų atsiradimą, tinimą, ir pan.), kurios yra įprastos po bet kokių traumų ir operacijų, sportininkui padeda morališkai nusiteikti ir suvokti, jog tai yra natūrali gijimo proceso dalis, kurią praeina kiekvienas iki visiško pasveikimo ir saugaus grįžimo į sportinę veiklą.

„Reabilitacijos metu kalbame su mūsų atletais ir mokome juos išlikti kantriais bei pastebėti mažus pasiekimus (pvz.: gebėjimą pakelti ranką aukščiau nebejaučiant skausmo, nueiti didesnius atstumus ir vėliau nejausti tinimo kelio sąnaryje ir pan.), kurie rodo gerėjančius rezultatus“, – sakė J. Balevičiūtė.

Ilgametę patirtį turintys sporto kineziterapeutai daug laiko skiria ir sportinių traumų prevencijai. Profesionaliame sporte atletai susiduria su labai dideliais fiziniais krūviais, kurie ne visais atvejais gali būti tinkamai individualizuoti ir dozuoti kiekvienam sportininkui, todėl ir riba tarp sveiko bei traumuoto atleto yra pakankamai plona. Siekiant sportininkus išlaikyti geriausioje jų fizinėje formoje labai svarbu prieš kiekvienas varžybas skirti daug dėmesio tinkamam kūno paruošimui, o po didelių fizinių krūvių padėti sportininkams greičiau atsistatyti.

Dovilė Joneliūnienė

spot_img
spot_img

Verta išbandyti jau šį savaitgalį: paprasti receptai, kad ir pailsėtumėte, ir sutaupytumėte

Žiemai dar pasispardžius ir pabarsčius sniego, o savaitgalį žadant saulėtą dangų – norisi pasidžiaugti gaiviu žiemišku oru ir kuo mažiau laiko skirti maisto ruošai. Prekybos tinklas „Iki“ siūlo išeitį: paprastą, sotų ir skanų savaitgalio...

Dvi Lietuvos moterų verslo idėjos laimėjo „Visa“ programos „She’s Next“ stipendijas

Lietuvos moterų sukurtos originalios verslo idėjos „Tabula Rasa“ bei „Pokalbių gidas“ sulaukė tarptautinio pripažinimo ir buvo apdovanotos „Visa“ programos „She’s Next“ stipendijomis. Inovatyvios idėjos, kurios siekia tobulinti švietimą ir žmonių komunikacijos įgūdžius, gavo po...

Mažmeninės prekybos tinklas UAB „Gulbelė“ pernai augo dešimtadaliu

Praėjusiais metais mažmeninės prekybos tinklas UAB „Gulbelė“ pasiekė daugiau nei 60 mln. eurų apyvartą, kuri lyginant su 2023 m., paaugo beveik 10 proc. Per 2025-uosius bendrovė planuoja tolimesnę krautuvių plėtrą ir jų atnaujinimo darbus...

Dažnai raižo ir pučia pilvą? Gali būti, kad jūs netoleruojate laktozės

Lietuvoje maždaug kas trečias suaugęs žmogus susiduria su laktozės (arba pieno cukraus) netoleravimu. Šis sutrikimas, kurį lydi dažnas pilvo skausmas ir pūtimas, gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę. Kas sukelia laktozės netoleravimą ir kuo jis...

Socialiniai tinklai ir jaunystė: riboti ar mokyti saugiai naudotis

Ažiotažą sukėlęs 2024 metų pabaigoje Australijos parlamento sprendimas drausti jaunesniems nei 16 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais, tokiais kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „X“, sulaukė plačių diskusijų. Ministras pirmininkas Anthony Albanese pabrėžė, kad šis griežtas...

Šios savaitės astrologinė prognozė. Ką rodo žvaigždės?

Astrologinė prognozė kitai savaitei, vasario 3–9 dienoms.  AVINAS Šią savaitę turėtų padaugėti kūrybinės energijos ir palankių galimybių. Gerų patarimų sulauksite iš įtakingo pažįstamo. Galite pasistūmėti pirmyn nuosavybės ar verslo srityje. Regis, vienas žmogus ar įvykis suaudrins jausmus,...

Sinoptikai: sekmadienį vyraus nedidelis sniegas, kai kur plikledis

Sekmadienio dieną daugelyje rajonų numatomi krituliai, vyraus nedidelis sniegas. Kai kur plikledis. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, 6–11 m/s. Aukščiausia temperatūra 0–3 laipsniai šilumos, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.  Pirmadienį daug kur nedidelis sniegas. Vėjas šiaurės vakarų,...

Miško maudynės: gamtos terapija visais metų laikais

Miško maudynės, dar žinomos kaip shinrin-yoku, yra praktika, primenanti žmonėms apie kiekvieno ryšį su gamta, kuris leidžia nurimti, sulėtėti ir pajusti gamtos gydomąją galią. Nors gali atrodyti, kad šią veiklą geriausia atlikti šiltuoju metų laiku,...

Kokie langų valymo įrankiai taupo laiką ir pastangas

Langų valymas dažnai vertinamas kaip užduotis, reikalaujanti nemažai laiko ir kantrybės. Nesvarbu, ar tai būtų kasdieninė namų ruoša, ar pasiruošimas šventėms, švarūs langai visada padeda namams atrodyti jaukiau ir šviesiau. Tačiau šis darbas nebūtinai...

„Iki“ jau pasirodė pirmieji lietuviški pomidorai: 3 nauji receptai, kuriuos kartosite visą sezoną

Lietuviškų pomidorų sezonas prasidėjo – pirmieji šiemet Lietuvos ūkiuose užauginti pomidorai jau nugulė „Iki“ parduotuvių lentynose. Pasak Gintarės Kitovės, „Iki“ komunikacijos vadovės, pirmasis lietuviškas derlius pirkėjų būna be galo laukiamas, o šiemet juo pasimėgauti...

„Iki“ – naudinga akcija: instagrameris Andrius Šimulynas siūlo pasigaminti kultinių Romos makaronų vos iš...

Makaronų patiekalų receptų niekada nebus per daug. Ypač – tokių, kuriuos galima be vargo pagaminti taupant tiek laiką, tiek pinigus. Viduržiemį, regis, to būtent daugelis ir ieško, nes pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės,...

Minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje 2024 m. buvo 924 eurai

Valstybės duomenų agentūra (VDA) praneša, kad 2024 m. minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje augo 10 proc. ir sudarė 924 eurus, Estijoje – 13 proc. ir siekė 820 eurų, o Latvijoje – 13 proc. ir pasiekė 700...

„Rimi“ dalijasi ypatingu receptu Tarptautinės kruasanų dienos proga – nustebins originalumu (receptas)

Vieni prie kavos juos mėgsta paprastus sviestinius, kiti – su įvairiausiais įdarais ir dar aplietus šokoladu. Kruasanai – įnoringas kepinys net prancūzams, kuriems purus ir traškus ragelis su rytine kava pranašauja puikią dienos pradžią....

Duomenų agentūros direktorė: kūdikių pernai gimė rekordiškai mažai

Natūrali Lietuvos gyventojų kaita 2024 m. išliko neigiama – 18,8 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė, teigia Valstybės duomenų agentūros (VDA) generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė. Anot jos, 2024 m. kūdikių gimė rekordiškai mažai – 18,7 tūkst. arba...
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img