16.1 C
Ukmerge
2024 / 05 / 13

Chemija Lietuvoje: ar greitai turėsime Nobelio premiją?

Ar jau skaitėte?

Skaitomiausi

Vilniaus universiteto (VU) chemikai šiemet mini 225-ąsias Chemijos katedros įkūrimo metines. Anot dabartinio Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano prof. Aivaro Kareivos, per tiek metų šis mokslas Lietuvoje turėjo ir nuosmukio laikotarpių, ir pasaulyje pripažintų specialistų, ženkliai prisidėjusių prie mokslo raidos. Solidaus jubiliejaus proga dekanas pasakoja apie dabartinę mokslo situaciją ir tai, kokių pasiekimų galime tikėtis ateityje.

- Reklama -

Ne tik mokslininkai, bet ir visuomenės veikėjai

Kalbėdamas apie daugiau nei per du amžius Vilniuje dirbusius chemikus, kaip ryškiausią mokslo žvaigždę prof. A. Kareiva įvardija iš Lenkijos kilusį Andrių Sniadeckį, ne tik įtvirtinusį tuometinės Chemijos katedros veiklą, bet ir, manoma, atradusį cheminį elementą rutenį. Vėliau, tarpukario laikotarpiu, universitetas veikė, bet ryškių mokslininkų arba pasiekimų iš to meto yra išlikę nedaug.

„Tik apie 1940-uosius metus mokslo žvaigžde tapo prof. Kazys Daukšas, kuris organizavo chemijos perkėlimą iš Vytauto Didžiojo universiteto į VU, atgaivino čia chemijos mokslą, buvo dekanas, buvo ne tik mokslininkas, bet ir mokslo organizatorius, pedagogas, visuomenei žinomas žmogus. Jis bendravo su rašytojais, poetais, kultūros veikėjais, važinėjo po visą Lietuvą skaitydamas paskaitas. Prof. K. Daukšas buvo žmogus, kuris pats nuoširdžiai ir daug dirbo ir savo jėgomis kūrė fakultetą“, – sako prof. A. Kareiva.

Paklaustas, ar turime tokių žmonių dabar, profesorius nedvejodamas atsako: „Iš chemikų – neabejotinai prof. Arūnas Ramanavičius. Jis yra pats geriausias turbūt ne tik tarp chemikų, bet ir tarp kitų mokslininkų, labai produktyvus žmogus. Jo mokslo darbai ir kiekybiniu, ir kokybiniu požiūriu Lietuvoje yra aukščiausio lygio, jis daug dirba ir su užsienio partneriais. Taip pat yra gavęs ir medalį už Lietuvos gynimą Sausio 13-osios įvykių metu, kada buvo sužalotas. Metus gydėsi, gulėjo patale, bet atsitiesė ir yra vienas ryškiausių Lietuvos mokslo žmonių.“

Lietuviai – vienoje gretoje su Europos mokslininkais

Kalbėdamas apie dabartinius laikus prof. A. Kareiva pabrėžia, kad labai daug mokslininkams duoda tarptautiniai mainai ir programos. Anot jo, tiek studentams, tiek mokslininkams tai yra būtina: „Jeigu tokių programų nebūtų, būtumėm visiškam Europos užnugary. Jos leidžia kvėpuoti, matyti viską, kas vyksta pasaulyje, laikyti ranką ant mokslo pulso. Bet to neužtenka, kad labai išsiveržtum į priekį. Mūsų visi pasiekimai jeigu ir yra, tai tik dėl to, kad bendradarbiaujam su kitais Europos ir pasaulio universitetais, – sako dekanas. – Tai yra labai svarbu. Jau praėjo tie laikai, kai vienas mokslininkas galėjo atsisėdęs kažką sukurti, kai koks nors vienišius chemikas galėjo kažko pasiekti. Tiksliuosiuose moksluose būdamas vienas esi pasmerktas.“

Anot mokslininko, būtent dėl tarptautinio bendradarbiavimo galimybių Lietuva jau nebėra laikoma užkampiu, o atliekami tyrimai neatsilieka nuo kitų pasaulio universitetų: „Nepriklausomybės pradžioje lietuviai buvo šioks toks užnugaris, bet dabar jau tikrai ne. Ir kitose srityse, pavyzdžiui, lazerių, biotechnologijos, esam pasiekę daugiau nei kai kurie Vakarų universitetai, tampame vos ne tų sričių centrais, čia atvyksta doktorantai, mokslininkai atlikti tyrimų. Mes patys, kaip fakultetas, turim labai daug naujausios aparatūros, kurią naudojam, ir gauti rezultatai smarkiai nenusileidžia užsieniui“, – sako prof. A. Kareiva.

- Reklama -

Vis dėlto, pasak jo, su pačiais geriausiais universitetais, tokiais kaip Harvardas, kuriuose skiriamos lėšos ne tik aparatūrai, bet ir reagentams bei kitoms priemonėms yra daug didesnės, lygintis negalima. „Bet tikrai ne visiems nusileidžiame. Kitose šalyse vyriausybės irgi negali visų universitetų remti vienodai. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra gal 7 universitetai, kurie labai išsiskiria iš kitų savo pasiekimais, gauna daug vyriausybės dėmesio, o kiti nėra kažkokio labai įstabaus lygio. Dabar buvom Leipcige. Sakyčiau, gal jų fakulteto pastatas naujesnis, šiltesnis, bet aparatūros jie turi tikrai ne daugiau negu mes“, – sako prof. A. Kareiva.

Nobelio premija – ir politinis sprendimas

Nors lietuviai chemijos mokslo srityje ir turi kuo didžiuotis, prof. A. Kareiva į galimybę Lietuvoje turėti chemijos Nobelio premijos laureatų žiūri gana skeptiškai.

„Kartais tai yra ir politiniai sprendimai. Kartais mokslinių darbų tematika yra panaši, bet skiriamos premijos didelių valstybių mokslininkams, mažoms šalims jas gauti sunkiau“, – sako chemikas. Anot jo, čia labai svarbi yra mokslo sklaida, o tam reikalingas tinkamas finansavimas.

„Norint daugiau rodytis, reikia turėti finansų, dalyvauti simpoziumuose, konferencijose, susirinkimuose. O tam reikia turėti pinigų. Yra turtingi universitetai, kurie ir gauna apdovanojimus. Jie nusprendžia remti, nominuoti, visur siūlyti vieną žmogų, tai taip jį ir „prastumia“. Apskritai mokslo sklaidai įstatymuose turi būti atskira eilutė, skiriami atskiri pinigai. Kadangi nesame turtinga valstybė ir negalim tikėtis iš valstybės tokios paramos, neturim mes tiek pinigų. Be to, kiti dalykai, pavyzdžiui, studijų organizavimas, taip pat yra brangūs, o sklaida, mano manymu, nėra didžiausios svarbos dalykas, nors ir labai svarbus“, – aiškina prof. A. Kareiva.

Anot Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano, chemijos mokslo pažangą visoje Europoje stabdo ir žmogiškųjų išteklių problema – chemijos mokslas nėra toks populiarus kaip teisė, medicina ar ekonomika.

„Stokholmo universitete dauguma magistrantų, doktorantų yra kilę iš Rytų šalių, o ne iš Švedijos. Taline tendencijos irgi panašios. Vadinasi, problemos visur tos pačios – ne tik Lietuvoje chemijos mokslas yra mažiau populiarus negu kiti. Nors chemijos specialistai reikalingi bet kokiai pramonės sričiai, gamybai, žmogiškųjų išteklių problemą turi visa Europa. Be to, universitetai negali konkuruoti mokslininkų atlyginimais su privačiomis įmonėmis, tad tai labai didelis minusas doktorantams“, – sako prof. A. Kareiva.

Liudmila Januškevičienė
Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus
Viešosios komunikacijos projektų vadovė
Vilniaus universitetas

spot_img
spot_img

ORAI: Šiandien, be lietaus, temperatūra 15–20 laipsnių šilumos

Šiandien Lietuvoje lietaus nenumatoma. Vėjas šiaurinių krypčių, 3–8 m/s. Temperatūra 15–20 laipsnių šilumos. Antradienį žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas naktį silpnas, dieną nepastovios krypties, 3–8 m/s. Temperatūra naktį 3–8 laipsniai šilumos, dirvos paviršiuje vietomis šalnos 0–3...

Astrologinė prognozė gegužės 13-ajai, pirmadieniui

AVINAS. Nors jums norėsis ramybės, artimieji reikalaus daugiau dėmesio. Pasistenkite juos išklausyti. Tai gali suteikti lengvą susitaikymą, jeigu kilo problemų asmeniniuose santykiuose. JAUTIS. Šiandien jums seksis užsiimti protine veikla, organizuoti renginius ar pan. Jei užplūs...

Astrologinė prognozė gegužės 12-ajai, sekmadieniui

AVINAS. Geriausiai šiandien seksis bendrauti su artimais žmonėmis įprastoje aplinkoje. Galite surengti namuose ar sodyboje nedidelę gurmanišką puotą savo artimiesiems, vaikams. JAUTIS. Neatsisakykite gauto pakvietimo, pasiūlymo apsilankyti pas draugus, kaimynus ar gimines. Jūs tikrai labai...

Astrologinė prognozė gegužės 11-ajai, šeštadieniui

AVINAS. Nederėtų rizikuoti nei reputacija, nei pinigais, kad ir kaip viliojamai nuskambėtų avantiūristinis pasiūlymas. Reformas namų ūkyje, asmeniniame gyvenime reikia vykdyti apgalvotai, tariantis bei derinant interesus su šeimos nariais. JAUTIS. Regis, neišvengsite nesusipratimų. Jūsų požiūris...

Astrologinė prognozė kitai savaitei

Astrologinė prognozė kitai savaitei, gegužės 13–19 dienoms. AVINAS Savaitės pradžia provokuos avantiūroms, rizikai, tiek susijusiai su meile, tiek su pirkimais-pardavimais bei verslais. Gali būti smagu, o gal šį kartą avantiūrizmas išeis ir į naudą. Seksis visuomeninėje...

Įsigiję pigiau vištienos „Rimi“, pasiruošite kepsnelių „Eurovizijos“ vakarui: pirštus apsilaižys visa draugų kompanija

Šeštadienį lauksite svečių „Eurovizijos“ vakarui ir nežinote, ką greitai, skaniai bei pigiai paruošti? Pamarinavę vištienos šlauneles su citrinos žievele, aromatingais kepsneliais mėgausitės vos po pusvalandžio. Šis patiekalas atsieis itin pigiai: ingredientų sąrašas trumpas, paruošimas...

Šeimos gydytoja papasakojo, kokių klaidų nedaryti, norint sėkmingai mesti svorį

Sparčiai šylant, orams nemaža dalis žmonių pradeda intensyviai ruoštis vasaros sezonui ir daugiau dėmesio skiria savo kūno linijoms. Tiesa, net pradėjus aktyviau sportuoti ir riboti tam tikrų maisto produktų kiekį, ne visada gali pavykti...

Pristatė Lietuvoje kelionę pradėjusį vėžio „konsultacijų kabinetą“: net 40 proc. vėžio atvejų galima išvengti

Onkologinių susirgimų tikimybė visuomenę vis dar itin gąsdina, o apie prevencines programas ir šiuolaikinį gydymą gyventojai žino nepakankamai. Todėl Europos Sąjungos (ES) kovos su vėžiu misijos turas pradėjo kelionę Vilniuje – „konsultacijų kabinete“ žiniomis...

Spalvomis, kvapais ir skoniais užburiantis Tunisas – dykumų oazės ir balto smėlio paplūdimiai nukels...

Krištolo skaidrumo Viduržemio jūros skalaujami ir palmėmis nusėti balto smėlio paplūdimiai ne vieną keliautoją atvilioja į egzotiškąjį Tunisą, kone kiekviename žingsnyje stebinantį ryškiais kontrastais. Afrikos spalvų, kvapų bei skonių pripildytos kelionės akimirkos dar ilgai...

ORAI: Penktadienio dieną daug kur palis, vyraus nedidelis lietus

Penktadienio dieną daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 8–13 m/s. Aukščiausia temperatūra 11–16 laipsnių šilumos. Šeštadienį lietaus tikimybė maža. Vėjas šiaurės vakarų, šiaurės, naktį 5–10 m/s, dieną 8–13 m/s. Temperatūra naktį...

Gegužės 10-oji: vardadieniai, astrologija, dienos INFO (Buhalterių diena)

Gegužės 10-oji – Buhalterių diena. Gegužės dešimtoji, penktadienis – 130-oji metų diena (penktoji 19-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 234 dienos. Savo vardadienius šiandien švenčia Bertolda, Bertoldas, Putinas, Sangailė, Viktorina; rytoj: Dalius, Mamerta, Mamertas, Mamertina,...

Astrologinė prognozė gegužės 10-ajai, penktadieniui

AVINAS. Šiandien nemažai bendrausite, tačiau kai kurie pokalbiai virs ginčais ir ims varginti. Gali atsirasti techninių, transportavimo, prekybinių rūpesčių. Viską nesunkiai sutvarkysite ir išspręsite, jei tik nesinervinsite ir nenuleisite rankų. JAUTIS. Diena bus kupina piniginių,...

Baigėsi išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose: sulaukta beveik 170 tūkst. rinkėjų

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) skelbia, kad, per tris išankstinio balsavimo dienas rinkdami Prezidentą ir spręsdami referendume dėl pilietybės išsaugojimo iš viso balsavo beveik 170 tūkstančių rinkėjų. Preliminariais VRK duomenimis, rinkėjų aktyvumas pasiekė 7,1 proc. nuo...

„Rimi“ naujovė taromatuose: padės neprarasti nė vieno cento už grąžintą tarą

„Rimi“ pirkėjai nuo šiol galės pasirinkti, kaip jie nori susigrąžinti pinigus už depozitinę tarą. Iki šiol sugrąžinę depozitą, pirkėjai gaudavo popierinį kvitą, kurį galėdavo išleisti apsipirkdami „Rimi“, arba susigrąžindami kvite nurodytą sumą „Rimi“ kasose....
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img
spot_img